Žodinis susitarimas, kuris virsta nesibaigiančiu konfliktu
Artimas draugas paprašo paskolinti pinigų. Galbūt tai nėra didelė suma – keli šimtai ar tūkstantis eurų. Abu susėdate, pasikalbate, suspaudžiate rankas. Dokumentų niekas neruošia – juk pasitikite vienas kitu. Bet praeina mėnesiai, pinigai negrįžta. Draugas ima neatsiliepti, žada „kitą savaitę”, o jūs pradedate jaustis nejaukiai net paklausę apie skolą.
Būtent tokiose situacijose daug žmonių susimąsto – ar čia jau reikėtų teisinės pagalbos? O gal tai per smulku? Atsakymas paprastas: kuo anksčiau pasikonsultuosite, tuo mažiau rizikuojate. Net žodinis susitarimas, esant tam tikriems įrodymams (pvz., banko pervedimui ar žinutėms), gali būti pagrindas teisminiam procesui. Tačiau be tinkamos krypties ir patarimų dažnas tiesiog nuleidžia rankas.
Vaikų išlaikymas be teismo – gera idėja tik teoriškai
Skyrybos – jau savaime emociškai sudėtingas procesas. O kai reikia spręsti klausimus dėl vaikų, daugelis porų nusprendžia viską „susitarti taikiai”. Tai puiku – jei abi pusės iš tiesų laikosi susitarimo. Tačiau praktika rodo, kad laikui bėgant geranoriškumas neretai blėsta.
Gal vienas iš tėvų ima vėluoti su išlaikymu, gal nesutaria dėl savaitgalio, gal atsiranda nauji partneriai. Ir tada buvę žodiniai ar net ranka surašyti susitarimai tampa beverčiai. Čia ir vėl pasitarnauja profesionalų patarimai. Advokatas padės ne kurti konfliktą, o jį išvengti – suformuluodamas dokumentą, kuris teisiškai įpareigoja abi puses.
Viršvalandžiai darbe – kada „paprašymas“ tampa spaudimu
Daug žmonių Lietuvoje vis dar įpratę dirbti viršvalandžius be jokios kompensacijos. Darbdavys paprašo „užtrukti iki aštuonių“ arba „padėti savaitgalį“. Jūs nesipriešinate – juk norite būti lojalus darbuotojas. Tačiau kai tai tampa įpročiu, o atlyginime tai neatsispindi, natūralu jausti frustraciją.
Dar blogiau, jei pabandžius atsisakyti, pasipila priekaištai arba net grasinimai. Tokiose situacijose svarbu žinoti savo teises. Net jeigu nenorite iškart eiti į darbo ginčų komisiją, pasikonsultavus su teisininku galima gauti konkrečių nurodymų, kaip elgtis, ką fiksuoti, ką rašyti darbdaviui. Būtent čia advokatai tampa ne kovotojais, o pagalbininkais – padedančiais rasti sveiką balansą.
Nuoma be sutarties – iš pirmo žvilgsnio patogu, bet rizikinga
Jei nuomojate būstą pažįstamiems ar trumpam laikui, gali kilti pagunda nesudaryti oficialios sutarties – „kad būtų paprasčiau“. Tačiau kas nutinka, jei nuomininkas nesumoka, atsisako išeiti ar sugadina turtą?
Be rašytinės sutarties ginčai tampa komplikuoti. Net jei turite žodinius įrodymus ar liudininkų, reali gynyba tampa labai sunki. Paprasta konsultacija su teisininku prieš nuomojant būstą gali padėti išvengti daugybės streso ateityje – net jei atrodo, kad „su šitu žmogumi tikrai nebus problemų“.
Paveldėjimas: kai nesakomi dalykai virsta bylomis
Kai netenkame artimo žmogaus, dažniausiai viską nustelbia emocijos. Apie turtinius dalykus kalbėti darosi nepatogu. Artimieji susitaria žodžiu – „namas liks jam, o aš nieko nereikalausiu“. Tačiau metams bėgant atsiranda naujų aplinkybių, šeimos padėtis keičiasi, ir tas senas „susitarimas“ tampa ginčo objektu.
Ypač dažni atvejai, kai vienas iš vaikų buvo oficialiai išbrauktas iš paveldėtojų rato, bet niekas apie tai nežinojo. Arba kai turtas buvo padovanotas, bet kiti šeimos nariai apie tai sužino tik pavėluotai. Tokiose situacijose konsultacija su teisininku leidžia suprasti realią padėtį ir priimti sprendimus anksčiau, nei konfliktas įsibėgėja.
Kai nežinai, ar tai „rimta“ – tai dažniausiai ženklas pasitarti
Daug žmonių vengia kreiptis į advokatą, nes „nejaugi čia verta“, „gal per smulku“, „nenoriu išpūsti problemos“. Bet būtent tokios mintys tampa priežastimi, kodėl situacijos vėliau išsivysto į didesnes bėdas.
Svarbiausia suprasti, kad teisinė konsultacija nebūtinai reiškia bylinėjimąsi ar konfliktą. Dažnai tai – prevencija, patarimas, pagalba parašant vieną sakinį ar parenkant formuluotę dokumentui. Tai – sveiko gyvenimo būdo dalis, tik kita forma.
